Tenai atriektum man ir duonos ir gyvenimo,
Numegzčiau tau sapnus švelniausius. Nesikandžiotų.
Tenai į priekį du ėjimai neįmanomi -
Čia apskaičiuota viskas. Šūviai ir atatrankos,

Tik neišvengiama. Neinkščiam. Tylim. Tvarstomės
Abejingumais steriliais. Paklodėm. Ilgesiu.
Čia ne už mus nuspręsta. Čia - už mus nesvarstoma,
Juk pasroviui ne mudviems, rodės. Ką gi, irstomės

Upe manęs – tavęs upe. Sraunia, patvinusia
Ir nesvarbu kuria linkme, jei plaukti imtume,
Tik ten mes – krištolo šaltiniai, mano mylimas,
Čia - Jonas Krikštytojas spjautų, veltui dirbdamas.