Mano kūnas –
tai tik sausas medis,
girgždantis vėjyje,
nors paskutinė dar gyva šaka
žydi…
Siela –
tai tik sūrus vanduo,
pilnas audrų ir gyvybės...
bet medis, laistomas juo,
džiūsta…
Mano dvasia –
tai meilės šviesa,
kurioje aš prisimenu pasaulį…
Šviesa, kuri gali jūrą
paversti į debesis,
paliesiančius medį...
tik gali
2006 06 19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-06-19 21:35:25
gražiai: kūno-sielos-dvasios vienybė, priklausomybė ir skirtybė......
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-06-19 21:31:52
Labai patiko.