Man sakė: Jūra toli
Bangas į krantą gena.
Man sakė: Ji kaip meilė
Vilioja seną žveją.
Klaidžiom vilnim liūliuoja.

Pried.: O tavo akys sūrios
Bangom į sielą velias,
Norėčiau būti jūra,
Jei būtum senas žvejas.

Nuskyniau glėbį lapų,
Barsčiau po gelsvą smėlį
Ir netikėjau kopom,
Kai šaukė: Mylim mėlį,
Spalvotą jūros mėlį.

Pried.: O tavo akys sūrios
Bangom į sielą velias,
Norėčiau būti jūra,
Jei būtum senas žvejas.

Širdis šlamėjo molu,
Graudžiai kaip išdavystę,
Nes jūroj senis tolo –
Bangom jį meilės vystė
Gelmėta karalystė.