Ne aš praėjau - rudenėlis prabėgo,
Ne aš medžius nudažiau, tai jisai,
Tik man...,
ne, ne skausmas – pavydas širdį sugėlė,
Kad ne nuo manęs, o nuo jo tapo girioj šviesiau.
O jei aš galėčiau liepsnas taip uždegti,
Kad jos degtų ir degtų diena iš dienos,
Raudonuotų klevai, kaip negęstančios žvakės,
Pilni lig viršūnių rudeninės šviesos!
Einu iš paskos ir vis nesuspėju,
Susimaišė dangus su spalvota žeme,
Gerai, kad nesiaučia padūkelis vėjas,
Neskandina dažų ir manęs lietuje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-10-23 20:34:36
Turtingas tekstas vaikams :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-10-22 23:03:37
Gerai, kad nesiaučia padūkelis vėjas ir neišneša Jūsų eilių :)
Gražiai prabėgo rudenėlis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-10-22 22:14:27
Einu iš paskos ir vis nesuspėju,
Susimaišė dangus su spalvota žeme,
Rudeninis ėjimas lėtesnis už vasarišką...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-10-22 12:21:45
dar vienas rudens peizažas nutaytas eilėmis, gražus, kaip šiandieninis autorės Spikos
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-22 11:39:56
Gražus gi tas ruduo...Nors imk ir tapyk rudens paveikslą
Anonimas
Sukurta: 2011-10-22 08:38:04
rudenėlis nudažė medžius - tikras tapytojas )