Subtilūs vaizdiniai visaapimančiai saviraiškai... tos trys eilutės ypatingos; žaviai taupiai talpina prasmę - kiek davė –
tiek liko >> perskaičiau ir pajaučiau – ... gyvenimas iš pasekmių, tik jas pragyventi...
mintis - suprantama. Pats jos pateikimas, mano supratimu - harmoningas, ta prasme, - nejaučiu "stiliaus" ar ... konfrontacijos. Viskas sukoncenntruota (išieškota, galima sakyti) - atsakingai. Ta prasme, ne atsitiktinis ar ekspromtinis kalbėjimas. Tie blakstienų teptukai - itin ryškiai nubrėžia liniją.... (bent jau man taip pasirodė, arba - taip priėmiau). Aišku, ne visuomet pavyksta visu šimtu procentų "įeiti" į Autoriaus vidinį pasaulį, pažvelgti Jo spektru.
Prieštarausiu Ramunei: banalumu čia tikrai nėra ko kaltinti, anaiptol, viskas pernelyg gludinama ir rūpesčiu dvelkia. Bet, kleveli, pati pradžia tokia, tarsi žodis pabudo dusdamas ir raudojantis ištisas valandas. Arba trūksta pradžios (tereiktų tik vos vos, vieno žodžio/jaustuko/simbolio, prieš jį patį, Tu suprasi), arba gerokai minkščioti pačią pradžią vertėtų, rūkų kerais užleisk ir lietumi nematomu gal. Galima ir matomais:)
„Blakstienų teptukais“ – puiku (akys – atsisakyk, išplėsi tokiu būdu nematomybę iki gyvo). O jau paskutinę strofą bent aš rašyčiau:
kiek davė –
tiek liko
trims vardan
(jei taip keistum, tada jau ir gali pradžią palikti, derės viskas:)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-11-06 08:21:53
Subtilūs vaizdiniai visaapimančiai saviraiškai... tos trys eilutės ypatingos; žaviai taupiai talpina prasmę -
kiek davė –
tiek liko >> perskaičiau ir pajaučiau – ... gyvenimas iš pasekmių, tik jas pragyventi...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-05 15:35:05
mintis - suprantama. Pats jos pateikimas, mano supratimu - harmoningas, ta prasme, - nejaučiu "stiliaus" ar ... konfrontacijos. Viskas sukoncenntruota (išieškota, galima sakyti) - atsakingai. Ta prasme, ne atsitiktinis ar ekspromtinis kalbėjimas. Tie blakstienų teptukai - itin ryškiai nubrėžia liniją.... (bent jau man taip pasirodė, arba - taip priėmiau). Aišku, ne visuomet pavyksta visu šimtu procentų "įeiti" į Autoriaus vidinį pasaulį, pažvelgti Jo spektru.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-10-27 22:14:45
pabaiga....
ji privertė paskaičiuoti :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2011-10-22 18:11:16
taip. šis rašymas - lyg tapymas, ir tapymas - lyg rašymas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-10-21 20:59:40
Pritariu patikusiam Medžio komentarui. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-10-21 19:11:09
Prieštarausiu Ramunei: banalumu čia tikrai nėra ko kaltinti, anaiptol, viskas pernelyg gludinama ir rūpesčiu dvelkia. Bet, kleveli, pati pradžia tokia, tarsi žodis pabudo dusdamas ir raudojantis ištisas valandas. Arba trūksta pradžios (tereiktų tik vos vos, vieno žodžio/jaustuko/simbolio, prieš jį patį, Tu suprasi), arba gerokai minkščioti pačią pradžią vertėtų, rūkų kerais užleisk ir lietumi nematomu gal. Galima ir matomais:)
„Blakstienų teptukais“ – puiku (akys – atsisakyk, išplėsi tokiu būdu nematomybę iki gyvo). O jau paskutinę strofą bent aš rašyčiau:
kiek davė –
tiek liko
trims vardan
(jei taip keistum, tada jau ir gali pradžią palikti, derės viskas:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-21 18:52:31
...išradingai ...ir kai kas filosofiškai...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-21 15:10:40
super...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-10-21 14:09:38
uch, pamaniau apie rašalą anų laikų... bet „blakstienų teptukais akys rašo...", čia jau pakvimpa egzotika (Japonija) – geras :)