Su saulėlydžiu aš išeinu
Pasikloti minkštų debesų,
Kad galėčiau užmigti nelaukus
Kol medžiai nurimę suklus.

Tegu vėjai šukuoja man plaukus
Kol prausiuosi baltam ežere.
Aš lopšinę sau tyliai niūniuoju
Kai nelengva užmigti nakčia.

Ūkas apgaubia paklotu šaltuoju,
Naktis apkabina švelniu žydrumu
Ir į sapną vėl medžiai
Palydi tyliu ošimu.