lyja ir lyja birželį
ir viskas lyg tikra (birželis tikras)
                                            jau jis tai tikrai, tik ne tu

lyg tave išgalvojo, sapnavo košmaruose
moterys drebančiom rankom
              nuplėšytais vėjo drabužiais
nuogos sapnavo tave, piešė tave
kartojo, kad nėra, kad netikras

ir juokėsi
                 vien lipantis sienomis tu
joms
        vien tekantis, srūvantis į praviras lūpas
sau pačiam per gerklę lipantis
baltą tylą riaumojantis

- - - - - -
pažadinkit jį
nebėr kur slapstytis
kur bėgt, nėra kito laiko
jis savo išbuvo nulytą birželį