Paklaikęs bėgu, kelias per dirvonus
skalsia našta duobių žaizdas žvyruoja-
o mano drobės vasaras sapnavę
padžiautos ant gyvatvorių boluoja.

Priglusčiau ežerais prie  kranto smėlio
karpyti mokyčiaus  kregždėtą dangų-
suskirdę lūpos vėtrunges  išpūtę
šaltinsmėly klampiam vėl verdene ištrykštų.

Pailsęs gulčiau ir apglėbčiau rytą
jis vienas baudė ir akis mylavo-
sausuoliu lūždamas prie ilgo kelio
girnapusę radau, galbūt- rievėtą dalią .