Verda gyvenimo sriuba,
putoja, veržiasi iš puodo.
Vieni dugnan nusėda,
žemelėje gimtoj užmiega,
kiti gimtinei, kalbai, tautai
meilės pažadus pamynę,
gardėsių šaukštais svetimais,
aukso blizgesiu ir pinigais,
savo gyvenimo tikslus matuoja,
į užsienius laimės ieškot važiuoja.

Bet laikas bėga, nesustoja
ir puodas verda, kunkuliuoja,
nauja karta gyventi veržias,
darbus naujus pradėdami,
ir pergales šaunias pasiekę
jie giesmę tautišką dainuoja...