Santrauka:
....................
Atsimerk – mėlynai vakarėjantis langas
Su mažiukais žingsnelių šešėliais tokiais netvirtais
Šito rudenio drėgmę surinkęs į tolumas žvalgos
Įtikėjęs gatvinės šavalkos nakties pažadais
Ir pagarsinęs gedulo muziką nori regėti
Tokį gražų , sulėtintą mirusio angelo šokį
Su kartoniniais lapais po gelstančio rudenio skėčiais –
Atsibusk ir pakelk mano ilgesiu geliančius vokus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2011-10-12 19:54:25
''Atsibusk ir pakelk mano ilgesiu geliančius vokus'' - genialu.
Turite įgūdį labai taupiomis priemonėmis pasakyti, tai kas guli ant širdelės.
Tai irgi genialu.
Sužavėjo ir šiurpuliukai per kūną perbėgo. :)
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-10-12 19:38:42
O man visai nešiurpokas pasirodė. Kažko trūksta, gal per daug žodžių, per mažai esmės, o gal tai tiesiog išsikalbėjimas vaizdais, tuomet ir nereikia nieko:) O gal dar jį išplėsti reikėtų, kokią istoriją papasakot, kontekstą suteikti, nežinau, truputį neišbaigtas pasirodė, bet gražu:)