Atsitrenkęs į kokybišką stiklą,
Bandydamas laikytis tiesiai,
Įveikęs raibuliuojančią miglą
Drugelis skrenda į šviesą.

Žiba geltona šviečianti lempa,
Ta šviesa vilioja iš toli.
Tegul sudegs, jei sudegti lemta,
Jo sparnai šviesos spinduly.

Po lempa sėdi markizas su žmona,
Televizorių žiūri dviese.
Truputį sulinkęs, pasviręs į šoną
Drugelis skrenda į šviesą.

Įveikęs tris ketvirtadalius miesto,
Pilnas prisiminimų painių
Drugelis skrenda į šviesą.
Keista, bet jam tai malonu.