Tyluma. Ramuma.
Danguje - mėnuo obuoliu supas.
Debesis ir žvaigždė -
Po nulūžusia gluosnio šaka.
Viršum pievų plačių
Tyliai kyla vidurnakčio rūkas,
Glosto tavo pečius,
Lyg į ausį šnabždėtų kažką.
Tu sustoji tenai
Ir pasaulis tarytum miražas,
Sulankstytas sutilptų
Be vargo tavuos delnuose.
Link svajonių žvaigždės
Kelio įveiktas galas nemažas.
Tavo tikslas žydės
Edelveisu aukštai kalnuose.
Na ir kas, kad toli -
Jau seniai tu dienų neskaičiuoji,
Nes gyvenimas čia -
Po nulūžusia gluosnio šaka...
Liepa
2011-10-11 08:47:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-10-11 22:12:03
Labai ačiū už nuomones. Šį eilėraštį, tiksliau - jo pradžią, nešiojau mintyse kelis mėnesius... Džiaugiuosi, kad jums patiko :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-10-11 19:26:28
Tyliai kyla vidurnakčio rūkas,
Glosto tavo pečius,
tyliai, ramiai ir žaviai...
Anonimas
Sukurta: 2011-10-11 17:14:26
Kaip dienų baltas valsas nuvilnijo eilutės )
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-11 10:28:39
Aš tai rašiau :
Po nusvirusia beržo šaka
Garbanoti pavasario vėjai
Tyliai ūžauja, šnabžda kažką.
Išlydėjai mane, palydėjai...
Po nusvirusia beržo šaka
Tyliai virpa gyvenimas naujas......ir taip toliau.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-11 09:22:47
Nes gyvenimas čia -
Po nulūžusia gluosnio šaka...
...labai labai...patiko...