pašėlimas

šėlstančios nakys
rūkas papėdėj
apakęs ruduo
nuo žvarbulio savo
akys suėdė
spalvom margą sudie
šėlsiu jaunyste
pėdsakas vienas
viršūnėj neragauto medaus
vienuolė prie baro
įžadais meldė
rytą po nakties įstabios
Cieksas Žalbungis

2011-10-09 21:33:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-10-18 01:29:00

ir be skirybos zenklu PATIKO.

Anonimas

Sukurta: 2011-10-11 10:46:49

akimis vertėtų virpinti vargonų garsus, vos tyliai, vos tyliau pašėlusį džiugesį verti...:)

Anonimas

Sukurta: 2011-10-09 22:32:24

Likimo vingiai nubloškė į apakusį rudenį. Graži, poetiška paralelė. Chm...Eilėraštis vientisas, neblogai sukomponuotas, akcentuotas kiekviena eilute. Vieną banaloką mintį įžvelgčiau - visiems poetams būdingi amžini atsisveikinimai ir pasisveikinimai, tai tas žodis "sudie" gal kiek banalokai suskamba šioje parafrezėje, o šiaip liuks, pavykęs darbas. Linijomis per griežtas, bet meldimasis įžadais tekstą sušvelnina, tat sakant. Be to apeliuoju, kad bus sudėti skyrybos ženklai.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2011-10-09 21:46:52

šėlstančios nakys
rūkas papėdėj
apakęs ruduo
...aistringomis spalvomis kalbantis ruduo...