dangus išbadėjęs
lyg tyčia

tuščios provėržos

skambinau dangų netyčia
nusunktos mintys
it nuolaužos

patikėjęs savąja būtim
graužtukuos
sugraužiau badėjimą

budos auksu spindėjo
o aš

šią naktį
tik savim
patikėjau