Štai pulkas jauniklių.Teks būti vedliu.
Jie seikės kantrybę tylėjimu, žodžiais.
Teks rodyti prasmę darbų didelių
Valdovams, ministrams, šlavėjams ir puodžiams,
Kuriais jų kiekvienas pataps ne rytoj -
Tas kilti nenori, tas akmeniu krinta.
Gal tūkstantis eibių galvelėj mažoj -
Budrumui patikrinti užmestos pinklės.
Rugsėjų daug ėję visi su gėlėm,
Gyvenime kartą pamirš padėkoti,
O tau liks į aukštumas kylant vieniems,
Klausytis, kaip čirpia kiti, neplunksnuoti.
---
Jei Pranašas eina su viena žinia,
Tai vedlį vadinti žiniuonimi tiktų -
Jis geba išvesti, jis geba parvest
Ir skrendant it vėjas nematomas likti.