Paukščiai per rūką neskraido, neįkliūna į Ventės tinklus.
Čirpia žvirbliai – kirai it dūmai, nendrynų šešėliais iriuos.
Plaukia per Kuršmarių pieną ne luotas, o saulės delčia.
Sugirgžda švyturio laiptai:
– Plunksna ant molo...
Viena.
Sudie išskridusiam paukščiui iš nendrynų šešėlių deltos.
Po kojomis raitosi smėlis,
išbiręs iš kriauklių...
Tylos.
Medis
2011-10-05 12:32:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-05 21:51:38
žaviuosi vis kas kart iš naujo...taip lengvai vaizdas per žodžius iškyla...
Anonimas
Sukurta: 2011-10-05 17:03:26
Šis labai patiko, taip ir įsivaizduoju Ventės ragą, teko žieduoti paukščius, senąjį Švyturį ir molą )
Vartotojas (-a): saule
Sukurta: 2011-10-05 16:02:55
Patiko. Nėra nereikalingų žodžių, puikiai skamba ir tikrai paliečia tai, kas aprašoma...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-10-05 14:27:27
Man gal tik pirmojo posmo pakanka.
Vaizdu, tikra ir pažįstama.
Būtent vardan tokio jausmo noriu Ventę aplankyti. Gal pavyks kada nors...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-10-05 14:22:06
giliai prasiskverbia... ir vaizdu, ir kiek melancholišku sielos skauduliuku. Gal būti beveik Hamletišku klausimu, kurį interpretuojame savaip? Bent mane užplūdo tokios emocijos, perskaičius...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2011-10-05 14:18:05
nenuvertinkim lietuviškų žvirblių. perskaičiau.