Lyg susitarę jie atstūmė Ofeliją.
Po to ji viena klajojo laukais.
Dangus apsiniaukęs, nors nelyja.
Ji išėjo gegulingai paleistais plaukais.
Nors daug jau laiko praėjo,
Tačiau Ofelija vis dar negrįžta.
Pasroviui nuplaukė lauko gėlės.
Ar jie žino, kad jos širdis plyšta?
Nepareina Ofelija atgal.
Jau sužibo žvaigždžių milijonai.
Ji kažkur laukuose. Gal.
Suplevėsavo jos balti apatiniai sijonai.
Ar jie gailėsis atstūmę Ofeliją
Kai ji namo nepareis?
Debesys sunkūs, bet vis dar nelyja.
Ji viena kažkur klaidžioja laukais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Justinas
Sukurta: 2011-10-04 22:28:10
Nesupratau kūrinio tikslo.Kam aprašinėti tai, kas jau buvo aprašyta.
Nepatiko, tarsi bandei eiliuoti teksto analizę.
Sėkmės kituose darbuose :}
Anonimas
Sukurta: 2011-10-03 18:14:44
*skaityti - kitų autorių darbuose
Anonimas
Sukurta: 2011-10-03 18:14:05
turiu ir aš Ofeliją, niekad dar neteko skaityti, šis kartas pirmas kiek atamenu. sudėtingą dalyką pasirinkote, sakyčiau..
Vartotojas (-a): jotvingė
Sukurta: 2011-10-03 15:46:31
"gegulingai"- čia iš gegutės padaryta:D. O šiaip pas jus vis kažkaip istorijos eilėraščiais. Tai galvoju, kad gal trūkumas yra noras įteigti konkretų jausmą, geriau nebandyti nieko įteigti o paslėpti po interpretacijom. Nemoku išsireikšti, bet gal vengti tokių klausimų kurie ir yra įteigimo, ar krypties rodymo dalis. Reiktų kad eilutės, vaizdai rodytų pačios savaime, tiesiog užtektų palikti siužetą, be jokių jausmų - jie skleistųsi interpretuojant vaizdus, daiktus, aplinką. Kitas dalykas rimavimas- rimuokit atsitiktinius žodžius, kurie gal ne visiškai rimuojasi, bet susiskamba - negirdėtus derinius, geriausia, kad naujesni, nenuvalkioti žodžiai būna eilutės pabaigoje, jie labiau akcentuojami, tada lengviau surasti kažko savotiškesnio rime, o ne kaip " negrįžta/ plyšta". Ir venkit rimuoti tas pačias kalbos dalis. Čia tik patarimai, bet jaučiuos lyg savo technikos dalis būčiau iškalbėjus...