5

Štai, vėlei puošias medžiai šitaip padabinti,
Pablukusiam aksome spindi vėriniais.
Pražydę ryškios spalvos, abiejų surinktos
Ir vėl mus džiugina, ir pildosi jausmais,

Lyg spindulys auksinis rasoje rytinėj,
Plonais lašais pakibęs ant skaidrių tinklų.
Pasklinda šiluma, gal būt jau paskutinė...
Širdy taip gera man. Tave susitinku

Gaiviam beržyne, ten, prie nuridento kelio,
Kur manęs laukdavai, pabėgęs iš namų,
Žvaigždes danguj skaičiuodavom galvas iškėlę,
Dabar tik aidas girdis, žingsnių svetimų.

Jau lapai žemę laisto, prašydami erdvės,
Tarsi drugiai spalvoti ant žalios žolės