Saulė leidos, gervės skrido ir skrido
Į Pietus vis vora po voros,
Rodės, aidas, miškuos pasiklydęs,
Šimtą kartų „sudie“ atkartos.

Vis kartos parudavusiom pievom
Ir laukų dirvonėliui juodam,
Prie upelio nuliūdusiom ievom,
Na ir man, laukti jų paliktam.

Kam skraidinate ilgesio šauksmą,
O ne pažadą grįžt būtinai,
Kad tikrai kitą metą sulauksim,
Siunčiant žemėn „sveiki“, jau linksmai.

Nesuprasti, ko gervės taip klykia,
Ar ilgėsis jos žvilgsnio žmogaus,
Juk taip noris dar kart pamatyti
Vakarėjančiam skliaute dangaus.

......................................

Saulė leidos, gervės skrido ir skrido
Į Pietus vis vora po voros,
Be gėlių, iškilmingų palydų
Prie baugios vakarinės žaros.