suvirpėjimas
nuvalkioti sąmonės blyksniai
jau nekamuoja manęs
rytoj gal žydėsiu herberom
užmiršiu save
o gal
reptilijų pirštais palietęs
nešiu novą delnuos
prie tavęs dangum prisilietęs
ištirpsiu pusnyse
jau vėl
be žodžių mintyse nukankintas
skardėsiu
būtuoju laiku
sulaužyti lemtį
ištryškęs
suvirpėsiu
sielos buvimu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2011-10-04 08:31:58
Kūryba priklauso nuo autoriaus asmenybės gilumo, originalumo, deja mes ne visi gebame tai suprasti...man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-03 09:07:54
:) nu kū galiu pasakyc', gal cik: dzievuliau dzievuliau...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-10-02 20:07:50
Labai pabiri ir nesusieti motyvai/ementai, kad net sunku įžvelgti kūrinio centrą. Daug nudėvėtų poetizmų. Pernelyg moteriškas kalbėjimas.
Išvada: nelabai pavykęs darbas.
Labiau Jausmai, nei poezijos eksperimentas.
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2011-10-02 19:51:33
egzistencinis