sutekėjimas

Išsekę

kaip upės Sacharoj
žodžiai mintys jausmai

pragaištingas

tikėjimas viltis
kad patvins dykuma
ir sužels

trumpą būtį žmogaus sužieduoja
tikras noras
mylėt iš širdies

mylėt
kol žemė po kojom
iš rytų vakaruosna tekės
Cieksas Žalbungis

2011-09-26 00:09:25

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-09-26 18:42:12

Ar nesusipainota su ta Žemės tekėjimo kryptimi (tada saulė leistųsi rytuose. Gal čia tik poetinė išmonė...)?
Išcentrinimas – irgi pavidalas (forma? Juolab, kad kompiuteris pats tuo pasirūpina ;-)
Nėra čia jokios antimeilės, galima rasti daugiau vilties, kad „patvins dykuma / ir sužels“.
Geras ir prasmingas kūrinys.

Anonimas

Sukurta: 2011-09-26 12:14:24

kiek dau šiame tekste nemeilės, tik noras mylėt iš širdies - joikių realių ketinimų. Va taip ir teka sacharos visuose kraštuose žemės.
Toli nuo poezijos.
Be meilės net ir proza tampa tik miražu dykumoje.

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2011-09-26 12:11:58

Rudenio lapu, per skaudančią Sacharą. Prisiglaudžiu. Ačiū.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-09-26 11:09:00

mylėt, mylėt...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2011-09-26 10:14:10

...kol žemė po kojom... prasminga. Po vasaros ir aš taip jaučiuosi – išsibarsčiusi...