Tyluma. Skraido fėjos glamonėdamos mano pėdas
Įkvepiu, ragauju kažkokio neapsakomo dienos skonio ir kvapo
Medaus, sniego, jazminų, saulės, mėtų ir dangaus.

Medžio kamienu tarsi vikri gyvatė praslysta šešėlis
Iškaldamas raides, kurias jau seniai dar negimusiai kažkas įaudė į lemtį.
Ilgėtis upės čiurlenimo lūpose,
Ilgėtis šilkinių geidžiamo kūno apžavų.
Tikėtis daugiau, nei trupinių vakarykštės duonos.
Išmokti svajoti, nors neigiu, kad yra prasmė
Pakelti save nuo žemės tam, kad kristum, arba
Smigti gilyn, kur juodos žemės grumstai susimaišę su ašaromis
Sukuria naują patiekalą. Naują skonį.

Girdžiu medinių laiptų girgždėjimą. Tavo žingsniai.

Girgžt
                 girgžt
Tikiuos.