111
vieną valandą
ir vienuolika minučių
rašysiu tave
susimąstymui
tiek laiko tereikia
kylančios tylos
kalbės už mane
o aušros
voratinkliuos grynins
nuogas žodis
be rūkų skepetaitės
o rūkuos
o rūkuos
ta aistra
po gimtinės lankas
išsisklaidžius
ir nuplaukus kaip gulbė
viena
išdraikytos eilutės
kaip mintys
gal numiręs tavy
pažinsiu save
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-09-24 16:19:56
pabaiga atveria pradžios esmę.
.....gražiai nuvilnijo.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-24 15:58:04
rašymas vardan rašymo (daugybę kartų girdėti užrašytų tekstų tolimi aidai, bet jau labai tolimi)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-24 14:04:30
paviliojo girdėtos frazės?
šįkart ne itin grynas darbas.
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-09-24 11:41:29
Įtraukė...skaičiau keletą kartų...Ačiū.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-09-24 07:41:13
Du blyksnius perskaičiau. Vienas užsibaigia o aušros
voratinkliuos grynins; kitas - nuo nuogas žodis iki išdraikytos eilutės
kaip mintys (imtinai). Ypač gražiai suskambo:
kylančios tylos
kalbės už mane
o aušros
voratinkliuos grynins
vienuoliką minučių > vienuolika
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-09-24 00:56:23
Pradžia tokia sava sava paisrodė. Iki "o rūkuos o rūkuos". O toliau prasidėjo kažkas visai kita. Bet gal čia tik man taip pasirodė.