įsiklausyk į tylą —
graužia
rūpestėlis.
žvaigždės dvi prabyla —
verkia
motinėlė.
širdy bedugnė verias,
siaučia
viesulai.
akmenuotas kelias, —
mama,
pavargai.
lyg pabaidyta elnė
aš tavęs
siekiu.
tave dieną, vakare, iš ryto
liūdinčią
regiu.
sunku tylos klausyti,
nes daug
pasako ji.
o, mama, tavo (leiski pasakyti)
tyla itin
skaudi!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-06-15 22:57:53
nors ir naivus, bet, jaučiu, nuoširdus laiškas mamai. Ji apsidžiaugtų gavusi tokį, o viešai - gal dar reikėtų paieškoti įtaigesnių poetinių formų...