„Netekėkit, mergaitės, nemylimos ir nemylėdamos, negimdykit nelaimingų vaikų – jie atkartoja mūsų gyvenimus, o mes už bausmę turim tai matyti“.
O juk tiesa!
Neeilinė istorija... Žavingas dvasinis ryšys. Gyvai, nesumeluotai, jautriai ir talentingai atskleisti asmenybių charakteriai, istorinės aplinkybės... Neabejotinai, tie bendri išgyvenimai paliko įamžinti
kūryboje ir iš kitos pusės...
Kam reikalingi mūsų gyvenimai? ... Išminčiai, jei ne naujai, tai pasikartoti... pilnatvei, palikimui.
Dalija, ačiū Jums. Lauksiu naujų istorijų.
Ačiū, ačiū, ačiū...
Ir ką daugiau bepridėsi?...
,,Kam reikalingi mūsų gyvenimai"
Su nekantrumu lauksiu naujų kūrinių...
Tikiu, jų tikrai bus... Lauksim...Skaitysim...
Žiauru...tas klausimas,,Kam reikalingi mūsų gyvenimai" ...kam reikalingos mūsų ašaros?...gal , kad tekėtų gyvenimo upė...ačiū Jums Dalija...sutrupino ir vėl sulipdė širdį Jūsų kūrinys...nepaprastai TIKRAS
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2011-10-02 21:24:08
...gal meilei ir reikalingi...
Vartotojas (-a): barbė
Sukurta: 2011-09-28 12:59:28
„Netekėkit, mergaitės, nemylimos ir nemylėdamos, negimdykit nelaimingų vaikų – jie atkartoja mūsų gyvenimus, o mes už bausmę turim tai matyti“.
O juk tiesa!
Vartotojas (-a): barbė
Sukurta: 2011-09-28 12:57:36
Verkiau. Kaip skaudu, natūralu ir tikra.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-09-26 16:32:56
Prisidedu prie visų jau išsakytų žodžių.
Rašykit. Būtinai.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-09-24 07:29:34
Neeilinė istorija... Žavingas dvasinis ryšys. Gyvai, nesumeluotai, jautriai ir talentingai atskleisti asmenybių charakteriai, istorinės aplinkybės... Neabejotinai, tie bendri išgyvenimai paliko įamžinti
kūryboje ir iš kitos pusės...
Kam reikalingi mūsų gyvenimai? ... Išminčiai, jei ne naujai, tai pasikartoti... pilnatvei, palikimui.
Dalija, ačiū Jums. Lauksiu naujų istorijų.
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-09-23 23:36:55
Ačiū, Dalija. Rašykit - mūsų visų džiaugsmui.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-09-23 21:46:06
Ačiū, ačiū, ačiū...
Ir ką daugiau bepridėsi?...
,,Kam reikalingi mūsų gyvenimai"
Su nekantrumu lauksiu naujų kūrinių...
Tikiu, jų tikrai bus... Lauksim...Skaitysim...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-09-23 20:16:36
Po tokio epilogo, nebeišspaudžiu ir komentaro. Tiek tikro jausmo ir gyvenimo...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-23 16:52:32
Labiausiai gaila, kad tai jau epilogas. Norisi tikėti, kad greit sulauksime kito kūrinio Prologo. Įkvėpimo JUms, Dalija.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-09-23 16:33:24
Tikra. Gera skaityti.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-23 15:46:11
Žiauru...tas klausimas,,Kam reikalingi mūsų gyvenimai" ...kam reikalingos mūsų ašaros?...gal , kad tekėtų gyvenimo upė...ačiū Jums Dalija...sutrupino ir vėl sulipdė širdį Jūsų kūrinys...nepaprastai TIKRAS
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-23 15:21:59
Netekėkit, mergaitės, nemylimos ir nemylėdamos, negimdykit nelaimingų vaikų – jie atkartoja mūsų gyvenimus, o mes už bausmę turim tai matyti
...nieko gyvesnio ir tikresnio nesu skaičiusi...ačiū Dalija...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-09-23 14:36:03
Ten parašiau taip:
Ačiū. Puikus kūrinys ir iš savęs- be jokios "gramatikos" Arba bent jos nepastebėjau.
Kalbu apie visą ir vientisą...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-23 14:23:41
„Aš buvau Jo dantų griežime“ (S.Geda).