Horizontalūs memuarai

Įsimylėjau vakarą, kai degančiame horizonte nyko
Ne vien čiulbėjimai ir žingsniai balerinų,
Bet ir atodūsiai pagerbiant tai, kas nepavykę,
Konfliktai mano su savim, nespėję tapt kariniais,

Ir autobuso bilietėlių brangios skylės,
Neregimi, bet plaukuose vorų tinkliukai
Bei reportažai žiniose, kuriuos nutyli
Piktų dik(ta)torių veidai nublukę.

Įsimylėjau vakarą, kai išėjau į horizontą,
Pasižiūrėt kaip kosmonautai krenta iš žvaigždžių...
lūpdažis

2011-09-22 23:06:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-09-24 17:43:07

Vietų yra neblogų, niekas nesiginčys, viena iš jų: "Pasižiūrėt kaip kosmonautai krenta iš žvaigždžių..."
Bet joms trūksta tvirto stuburo, centrinės ašies apie kurią pintųsi visi motyvai. Dabar toks, na, pabirutis.
Atkreipiau dėmesį į visai neblogą rimavimą. Bet kartu ir į netolygią ritmiką.

Linkiu atidesnio žvilgsnio į eilėraštį ir sėkmės!