Santrauka:
Išgyvenimas... Nė nežinau kur patalpint..?
Mano katinas dingo, mano katinas dingo
It saulė raudony
Horizontą skandintų
Mano katino juodas
Juodo kailio šešėlis
Surudenėjo
It vasaros vėlė.
Mano katinas dingo, mano katinas dingo
Taip išdidžiai, kaip tik jis
Vienas bemoka
Paradiniais žingsniais
Stogų atbrailom
Po padėkos
Kad grįžo trobon
Mano katinas dingo, mano katinas dingo
Su mano šešėliu
Į nimfų salą
Lyg Mėnuo be Žemės
Sukuosi aplink
Sutemos grumstą
Ir nešviečiu pats.
Mano katino juodas, mano katino juodas
Naktinis kailis
Galbūt tamsoje
Neįjunkit šviesos
Neužpūskit vilties
Kol aplinkui tamsu
Gal jis kur šalia….
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-24 18:40:33
Aš tik paantrinsiu Irtia Asmat.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-09-22 13:34:22
Mėgstu katinus, suprantu skausmą jam dingus... Manau - kaip eksperimentas visai
įdomus eiliukas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-21 23:13:20
Šviesa su viltimi čia kažkaip prasiėjo (aplamai, daugoka simbolių).
Dingo. Žinoma, sunku nurašyti į netektis. Žmogiška užuojauta.
Bet gimė eilėraštis. Su savo likimu.
Vartotojas (-a): Nemokamas
Sukurta: 2011-09-21 22:47:04
Tai prašyčiau plačiau, kas atrodo taip nevykusiai, kad turėčiau į ką atsižvelgt :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-09-21 22:07:55
Jei ne skelbimas,tai nevykęs eksperimentas.
Vartotojas (-a): Nemokamas
Sukurta: 2011-09-21 21:10:07
Na jei "skelbimas" atrodo nerišlus, tai turbūt tai ne skelbimas. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-09-21 20:58:39
mano irgi jau trys metai negrįžta, juodas taip pat, gal tas pats, kaip manai? - kreipiuosi, nes tekstas panašus į skelbimą. tiesa, kiek nerišlų.