Žaibai, žaibai rugsėjo danguje --
Į mano skausmą linijos jų nyra
Ir sminga kreivės degdamos, deja,
Keistai nušviesdamos vienatvės girią
Tamsos aky, šviesėjančią bedugnę,
Nulaižo naujas žaibas ir staiga
Man sviedžia stebuklingai skaisčią ugnį
Iš lėto šąlanti rudens ranka --
Žaibai, žaibai rugsėjo danguje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-24 20:58:53
Žavus, nors ir smingantis...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-24 18:48:38
kablelius padovanojau aš.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-09-21 21:34:28
Sodrus Jūsų ruduo...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-21 18:27:27
patinka šis nerudeninis reiškinys ir man, beje, šį rugsėjį tik vieną sykį temačiau kol kas :)
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-09-21 16:15:26
Išjaustas ir sodriai parašytas
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-21 15:33:38
Labai spalvingas ir gilus!
O skyryba patvarkoma...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-09-21 13:57:13
labai sklandus :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-21 13:22:38
Koks minčių sklandumas...