Pabučiuoki mane tyliai ir švelniai
Kai užmerksiu aš savo akis
Kai bus pripustyta jau sniego
Ir manęs jau nieks nematys

Ir sapnuosiu aš savąjį sapną
Kuriam tylia vėl žiedlapiais snigs
Ir kregždutės kils vėl į dangų
O ant delno nutūps man drugys

Pabučiuoki tylai priėjus
Į mano užmerktas akis
Gal nebus tai vien tiktais sapnas
Gal pabudus vėl sodai pražys