Baltos kregždės juodam debesy,
Sidabruoja sparnų lopinėliai,
Meilės properša kalba šviesi --
Danguje rudens – prisikėlei
Tu pavasariu taip stebuklingai,
Kad begelstančio vėjo aky
Sužaibavo geismų ugnys, vingiai --
Ramunėlės žiedely verki
Ko rugsėjo saulelės šešėly,
Pilnos akys šaltųjų rasų --
Pro piktai suliepsnojusį smėlį
Laiko klostėje šitaip šviesu --
Baltos kregždės juodam debesy...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-09-20 10:16:34
Patinka, kad visada jausmas neatsiejamas nuo vaizdinių, įtaigiai pajauti nuotaiką – švelniai gimstantis rudens šviesoj meilės ilgesys, ir paguoda, ir jautrus išgyvenimas, deminutyvai šildo.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-09-19 20:35:38
graži spalvinė gama, taip savo vidumi ir matau tą begelstančio vėjo akį....
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-19 12:04:24
Baltos kregždės juodam debesy,
Sidabruoja sparnų lopinėliai,
Šios eilutės, tiesiog, pakeri...