Prisipažinimai. I am a self made man

Aš kalbu žodžiais –
Jie gyvi ir alsuoja,
Savarankiškai mąsto,
Išėję iš burnos
Manęs neklauso,
Kvepia česnakais, mėtomis...
Kasdien vaikštau žmonių
Vardais pažymėtomis
Gatvėmis, o takelių nemetu –
Greičiau ateinu į tikslą...
Taip jau tūkstantį metų
Per giedrą ir lietų
Nuo vardo pirmo užrašymo...
Nenoriu, kad nukirstas
Medis prie kelio gulėtų,
Nes jis lyg mano pirštas...
Žmones matau akimis –  
Žalios iš tėvo, paraudę
Nuo raidžių, žinių lauke
Blizga, vakare skauda.
Tikiu, liūdesį ir manijas
Pikti žodžiai prišaukia.    
Skaitau maldas ir litanijas,
Dvasią rytais raminu joga,
Kartais kerais ir burtais –
Turiu virš galvos Jo stogą.
Nesigiriu turtais,
Neįdomus partijoms
Ir solidžioms tarnyboms -  
Noriu gyventi padoriai –
Atsparus ligoms ir ydoms.
Pinigus imu švariomis rankomis,
Maistą – dėkodamas oriai.
Langas Indausas

2011-09-17 13:24:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-09-24 21:38:38

įdomus kvapais, paprastumu pradžioje, bet toliau vis prastėja, maždaug - nusiplaunu rankas prieš pinigus imdamas ir nesu pagyrūnas - tai ir yra savigyra ir joks ne dėkingumas už maistą duodamą.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-09-17 14:02:24

Akys paraudusios, o ne paraudę.
Rimavimas primityvokas. Sausoka raiška. Pabaigoje pasigedau ryškesnio teiginio, gal net išvados.
Ir ar viskas taip gyvybiškai svarbu? Paliko įspūdis, jog kai kurie motyvai reikalingi tik dėl rimo.
O pavadinimas kiek nutolęs nuo paties teksto.

Išeitų nebloga M.Mikutavičiaus stiliaus daina :D