Santrauka:
Tiesiog... kai žodžių galvoje būna perdaug.
Lėkštė manikiūro nepaliestuos pirštuos
Tyliai čeža istoriją.
Karštas vanduo užvirs suodinam katile,
Laukia eilės - pirmumo teise - puodukai, stiklinės.
Pizos analogai.
Keistoki, pasvirę jų bokštai.
Riebaluota galva.
O tu šventas naivume!
Nusišypso ir toliau glamonėja ji tuos,
Kurie tų glamonių ištroškę.
Nusišluosto lašus nuo beraukšlės kaktos,
Sūrume gal tas eliksyras?
Smagiai nusijuokia.
Laikas eiti. Brrr... lyja lauke...
Nykštukų namai. Tie kas sako, juk žino.
\„O gyvena ten net nesiklausę?\“
Ir voratinklių audeklas tik prie veido priglunda.
\„Ruduo\“ ... Nuoširdi šypsena.
Aitvarų tik kantriai vis lauks ji.
Gal sulauks.
Per ilgai vėjas ne į tą pusę pučia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sweetheartpoison
Sukurta: 2011-12-22 17:13:58
Galima viską sudėt į eiles, net ir kasdienybę. Tau pavyksta viskas. Sėkmės
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-09-16 23:34:24
Aš tai nieko nesupratau- na gal tai mano bėda.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-09-16 22:32:04
Bandžiau įsivaizduoti tą nešvarią erdvę: šiurpoka ir originalu. Skyrybą reikia taisyti.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-16 21:23:31
Kas per taškeliai? Nėra tokių skyrybos ženklų mūsų kalboje. Prieš brūkšnelį reikia tarpo. Kabutės turi būti lietuviškos.
Ir poetinio eksperimento čia nematyt.