Stovi medis lietuje be skėčio...
Krenta saujos
Ir pilnos vandens lėkštės.
Atsigerti!
Pirma mintis
Pasiekia Tavo galvą,
Kuri vis dar veržiasi
Tarp pilkų veidų
Minios...
Atsigerti!
Ir uždėti medžiui skėtį!
Šlapias medis
Tarp žmonių parimęs -
Kur Jam eiti?
Kai namų nelikę!
Tiktai balos
Tik lietus
Iš širdies ištryškęs!
Atsigerti!
Ir uždėti medžiui skėtį!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-09-17 17:49:08
Vaikiškokas.
Taip pat atkreipia dėmesį didžiosios raidės teksto viduryje. Visgi joms trūksta motyvacijos. Meilės laiškuose gal ir galima iš pagarbos taip rašyti, o poezijoje atrodo keistokai.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-09-15 10:09:22
...kad man kokį skėtį... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-09-13 23:11:57
Jūsų kūrinėlis smagus savo nuoširdumu. Paprastas jaukumas, plonyte riba iki- per paprasto...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-09-13 20:28:51
yra gerų, netikėtų vietų
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-09-13 15:33:33
Pirma eilutė kerinti:)