Aš mūsų dukrą pakoriau.
Iš ryto saulėj išmaudžius,
Dieną baltą drobę išaudus,
Naktį vilku išstaugiau.

Aš mūsų dukrą pakoriau,
Nes tu jos nemylėjai,
Laisvės, pabėgusios kekšės, gedėjai,
Lyg ji tau būtų pasižadėjus.

Aš mūsų dukrą pakoriau,
Ji verkė, skaudėjo, tylėjau.
Triukšmą dūžių kentėjau,
Kol krūtinėj akmenį padėjau.

Aš mūsų meilę pakoriau.
Kitaip negalėjau.
Stingstančiom rankom kilpą
Ant liauno kaklo užnėriau.
Pakoriau, pamiršk, nusidėjau.