Verkia Žemė.
Jos skaudi ašara
  į ežerą nuriedėjo.
   Ir tą jos raudą,
    prie brolių kapų suklupę,
     mūsų tėvai tremtyje girdėjo...
      Ši Žemė Lietuva vadinas.
     Jos kelias – skausmų vandenynas.
    Daug ji sugėrė ašarų ir kraujo,
   daugkart klupo,
  daugkart kėlės iš naujo...

O ji verkia ir šiandien.
Ir ko ji verkia?
Gal todėl, kad kažkada
piktas žmogus nukalė ginklą,
sukūrė blogą žodį
ir juos kaip strėles
paleido į dainuojančios Žemės širdį...
Gal?..