pažirę plokščios šukės
užsidegė
druska tirpo
prieangio langinėj
o vakar numirė kaimynas
/kol jo kieme bandžiau iškast bijūnus/
na ir kas
ne pirmas
kartas
kaip
/prilenkusi lūpas prie žemės
ragavau ištryškusią rasą/
šviesa vis dar
kikeno priemiesčio cilindruos
kol pirmas pūkas
kaip šalčio sodinukas gijo
grakštumo ligos persuktam
koplyčios laikrody
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...