Anksti užklups jau rudeniniai vakarai,
Voratinkliais nusiminimo apraizgys...
Žinodama – atgal dairytis negerai –
Prisiminimai datų slenksčiuos pasiklys,
O kartais – liūdesio šešėliai sielon kris,
Vis tiek vartysiu praeities istoriją,
Sudaigstytą duota likimo adata,
Klaidų netrinsiu, net ir nekartojamų,
Nes atmintis klaidų pamiršt nepažada,
Rašyt net skyrių paskutinį pradedant...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2011-10-06 21:02:46
"duota likimo adata" -ypač gražu!
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-15 12:53:10
Gražiai sudėliojot...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-09-12 11:56:07
Klaidų netrinsiu, net ir nekartojamų..., nors ir žinomi rudens nusiminimo raizginiai... Išmintingai.
Natūralus vientisumas. Ypač antras posmelis patiko.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-10 00:03:53
forma eilėraščio, bet viskas taip mėgėjiška. Nagi, bent jau stengtis reikia, kad taip nebūtų.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-08 17:58:17
gražu, o atgal grežiotis neverta - tik į priekį )
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-08 16:58:48
...kartais ir prie gerų norų klaidos atsikartoja...ruduo tas metas, kai užgyventą apžvelgiam...och, tas ruduo...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-08 13:53:28
Dabar prasidės visų eilėraščiai apie rudenį ir voratinklius, tai ir man turbūt teks greitu laiku sukurt :).