Tik smiltys ir dulkės
tau nuslenka veidu,
kai supa ir guldo
į miegą išleidžiant.
Tu paslepi galvą
besvorėj pagalvėj,
drebi, kai tau šalta,
tiki - ne iš baimės.
Nenori šypsotis,
nes mėgsti pažaisti,
žaidimą iš žodžių
placebo nelaisvėj.
Susikuri sapną -
mažytį miražą,
tikiesi, kad šįkart
bus pilnametražis.