Pritrūksti atiduodamo iš žemės šnaresio.
Visas gyvumas apačioj, nes
išlinksta, juda, tiesiasi žolynai.
Skaitai būrelyje vaikų skaičiuotes.
Senutė pirkinius parsineša maišeliuose.
Mergaitė metalinėse karstyklėse.

Išmesk sau raktą per balkoną -
kaip vaikui šitaip tingisi.
Po truputį temperamentas susitelkia:
ant virvių skalbiniai -
sunkumais lynai į bangų putojimus,
atokiai inkščiantis šuva pravirkdytas,
taikūs balandžiai geriantys iš pelkės.

Esu, kur žmonės vaikšto, žiūrinti į viršų.
Švelnumo nepaliesiu -
tik padangė vilnomis išplyšusi.
Nuo stogo pulkas pasiskirsto
malūnėliais - mažos kregždės
senesnes pakeitė nepastebėjus.
Bus laimės tiek kiek tik panešime.
Ir nors languos ar tarp laidų
po debesį išbrinkusį -
po aitrą prisileidžiant,
žemės kvapas
ir lašnojimas it prakaitas
išpilstys.