Pirmą kartą tavęs ieškojau,
Švelnume ir tyliuos čiūčiavimuos.
Supais ant vienmarškinės motinos rankų,
Iš lopšinių ir pasakų basomis per vaikystės pievas sugrįžęs.
Augai su manimi žolės žalume ir vieškelio dulkėse.
Kvepėjai sode obuoliais rudeniniais,
Teškėjai vandens lašais tėvo delnuos,
Po darbų veidą prausiant.
Sukaus su tavimi gegužinėse kasas vėjui glostant,
Nuo alyvų ir pirmo myliu apsvaigus.
Bučinio saldume ir jaunystės šypsniuose,
Laiškuose, laiko išblukintuose,
Visada vienas kitą surasime,
Kai paguodos ieškosiu ar tik skaidraus atminimo.
Buvai su manim, kai namo savus išlydėjau,
Smiltim tarp pirštų birai, ašarom gerklę spaudei,
Jiems vėlių kalnelin kopiant lėtai.
Ir graudu, ir gera buvo klausant kartu,
Kaip pavasarį, žemei kvepiant, gegutės iš naujo skaičiuoja
Žvaigždėm įžiebiančius ir tyliai užgęstančius mūsų gyvenimus.
Taip vis ratu, ratu, tūkstančių tūkstančius metų,
Mano žodi, tavęs ieškosime,
Pirmą ir paskutinį kartą įkvėpdami...