Nuo pat ankstyvo ryto keista,neramu,
Kažkas lyg bara, stumia, gena iš namų.
Kažkas sekioja iš paskos, kaip katinas, negavęs pieno,
Kaip musė šliaužioja žaizdom, randais ir sienom...

Atrodo, viskas kaip kasdien, nėra nuo ko nei bėgt, nei gintis.
Komodos stalčiuos mėtosi nereikalingos, tuščios mintys,
Lentynose prisiminimų dulkės suka naują gūžtą,
Neišsipildžiusios svajonės, spintoje sugrūstos, dūsta...

Bet ne, kažkas ne taip, tik kas - nesuprantu.
Kažko ir vėl man  trūksta, kažko  nesurandu...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nėra ramybės šiandien manyje. Ji  išvogta, parduota.
Širdy galanda peilį nerimas savo džiaugsmingai puotai.