Ar girdi, kaip sieninis laikrodis
Virš mūsų pagalvės muša savo vaikus,
O porinės valandos aimanuoja
Dėl pasileidusių minučių,
Kurios iškraipo skaičius
Ir laužo rodykles?
Ar jauti, kaip rudens žolė rasoja,
Kai naktis sako sudie dangui prieš rytą,
O variniai klevai puošiasi ochra?
Mes išprotėję alchemikai.
Tamsa, kurią palietėme
Rytą pavirto auksu.
Ar žinai, kodėl laikrodis sustojo?
Kad ruduo pabučiuotų išeinančią vasarą
Už šilumą ir naivius eilėraščius,
Kuriuos skaitė paukščiai.
Vėl gavau sąskaitą
Už Saulės šviesą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-10-20 22:58:27
banaluuu
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2011-09-06 22:26:26
Tikrai, paskutinės eilutės tokios... na, jaunatviškos... :) Arba tiksliau- nuo tokių "nebrangių" bet per ausį įmantriai išlindusių eksperimentų pradeda nemažai jaunų poetų.
Man labai labai patiko:
Mes išprotėję alchemikai.
Tamsa, kurią palietėme
Rytą pavirto auksu.
Vartotojas (-a): Miglooze
Sukurta: 2011-09-05 23:26:57
Pritariu dėl dviejų paskutinių eilučių, bet patiko mintis apie naivius vasarinius eilėraščius:).
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-05 22:21:43
labai įdomus, užkibau