Neužtenka vien melstis
Tik tikėt
Vaikus bučiuot meluojančiom lūpom
Plasnot ne kartą vogusiom rankom

(Melstis neužtenka nusidėjus)

Neužtenka užsimerkt į tamsą
Prisilietus mano kaklui netyčia
Bėgt nuo teisiančiųjų suolo
Nors ir švaria sąžine, nors ir po šimto

(Stengtis neužtenka suklydus)

Neužtenka tau ir man pasakyt
Kad baigta
Žudyt paukščius tik dėl noro gyventi
Paguosti mamą prieš tai jai liepus verkti ---

(Ir pasauliui skelbiant pabaigą
Atgimti ramybei, tiesai ir karui)