Gal
kietoje ąžuolo šerdyje –
supleišėjusi atmintis
išdrožtas kryžius
poeto eilėms
meistrui
–
duona
*
Pavargo peilis raikant duoną,
erškėtrožės stiebe prisirpo uoga.
Spygliai įaugo, pūliniai it stigmos.
Debesys ant kalno
–
kryžių sfinksai.
Medis
2011-08-31 09:19:39
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-08-31 21:05:19
Kaip šventai susieta - kryžius ir duona.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-31 18:26:47
...o man viskas suverta... ilgas kūrybinis procesas nuo ąžuolo iki įamžinančio kryžiaus... taip ir matau bemosikuojantį kirvuku, kaltuku autorių :) ...
Anonimas
Sukurta: 2011-08-31 18:16:12
Erškėtrožės aplink kryžių )
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-08-31 11:45:46
Atskirai – tikrai gražūs karoliukai.
Bet kas juos suvers į rožinį?
Anonimas
Sukurta: 2011-08-31 11:16:08
tie sfinksai suteikia savotišką prasmę.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-08-31 09:54:08
kietoje ąžuolo šerdyje –
supleišėjusi atmintis
ir visa kita – sodriai; kryžius visapusiškai įprasmina... O gal net ir nereikėtų pabaigoje kryžių sfinksai.
Debesys ant kalno > irgi labai gražus erdvus vaizdinys.