Vasara, miela tu mano,
Delnuose pražydusi rasa!
Basomis per pievą it per rojų
Aš žengiau, jutau širdim tave...

Braidžiojau po pievų smilgas,
Rankomis viršūnes braukdama,
Tai atgulus, tai ir vėl pakilus,
Visuomet šalia ėjai, miela...

Tavo pievų svaigų kvapą,
Žalumą tankių miškų,
Srauniąją Šventosios vagą -
ligi šiol širdy turiu.

Vasara, miela tu mano,
Delnuose likai trapi, gležna.
Kitąmet, tau grįžus, mosiu –
Mylimoji, vėl ateiki čia!

Ir kvepės vėl pievų gėlės,
Paukščiai džiugins giesmėmis,
Vasara, aš lauksiu kantriai
Tavo veidas kol nušvis...