ir kam tas spindulys bekūnis gelmę tvėrė
ant aukuro padėjęs laikinąją svėrę
2011 08 22
ant aukuro padėjęs laikinąją svėrę
kaip piktą keičiančią tverėjo šventą tvarką
ji pakaltinama užtat kūną velėja
už jos paikystes už žodį sutvertą
naują kūno įsčiose skausme išsprūdusį
kaip kliedesį kaip pramaną kurčiai patirčiai
gimdanti vien alsų nerimą ir liūdesį
tolimai kūno prisikėlimo ateičiai
atminty stūksantį kaip vilties klodą
nugramdžius skaistykloje įgytą luobą
o piktžodžiautojai kurie žodžiu pralobo
juos nežiniai be išlygų JIS atiduoda
„jūs esate dievai...tačiau mirsite kaip žmonės“
AŠ namuose o jums be pabaigos kelionė
Ražas
2011-08-29 09:56:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-29 20:02:41
Soneto vainiko tęsinys, puikios mintys, gilios ir prasmingos
Anonimas
Sukurta: 2011-08-29 17:07:41
gilu ir prasminga )
Anonimas
Sukurta: 2011-08-29 12:56:45
o piktžodžiautojai kurie odžiu pralobo
juos nežiniai be išlygų JIS atiduoda
Geri žodžiai, pamoka - žodžiai nėra įrankis pralobti. Žodžiai - gėriui