iškalbingai...*

Santrauka:
* * *
...išklausai mūsų tylą
lig dugno – visai
lyg išraiška nebylio
mimo veide skleidžias
glostančiais vėjais
minutė – kita
be mažiausios klaidos
iškalbingai aprimo
saulėlaidos metą
vieta prie krantų
kada t u jáuna magiją
scenos darai
ne per amžinus amžius –
dabar ir – – –
          tiktai visados
sielas nuogina
m ū s ų
laikinumo kirpti apdarai...


* Anikės aikštėje (dar kitaip vadinamoje Teatro a.)
st_a_s

2011-08-28 21:30:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-08-29 10:46:46

Iškalbinga Anikės istorija grakščiai įsikūnijusi į skulptūrą... ir šios eilutės labai grakščiais akcentais, savitai ir vaizdžiai perteikia tą gerąją aureolę teatro aikštėje.
... išklausai mūsų tylą / lig dugno > ir dargi skirtingoms kartoms.
sielas nuogina
m ū s ų
laikinumo kirpti apdarai...
> ši mintis ir kaip atskira iškalbinga.

Anonimas

Sukurta: 2011-08-29 10:12:16

Jaunystės magija scenoje... Iškalbingas, giliamintis eilėraštis.

Anonimas

Sukurta: 2011-08-29 09:25:19

"tiktai visados
sielas nuogina
m ū s ų
laikinumo kirpti apdarai..."
:D!

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-08-28 23:36:16

pavadinimas kiek skystokas