Santrauka:
Ritualinis atsisveikinimas su kaimo išminčiumi, reiškiantis vieno bendruomeninio ciklo pradžia ir pabaigą. Išminčiaus išėjimas iš šio pasaulio bendruomenei reiškia tai, jog visi turės budinti savo vidinius išmintingus senolius, t.y. savarankiškai spręsti sudėtingas problemas ir priimti svarbius sprendimus.
išstypę šešėlių marškiniai,
laibų delnų prospektai
blausios saulėlydos* glėby
ilgingai* neria kelią
senajam kaimo dangaus skaitovui
išaušo diena paskutinioji
kažkur
pasąmonės archyvuose
atsimušant į vieną širdies skilvį
it varpas budina ir skamba
tarsi
palyda nematoma sutartine
šlovintų vidinę ugnį
aukodami savas mintis
į bendro nušvitinimo deglą
belieka
užtikrintu ritmu pasiekti
pilies kalnyno trečią navą
---
tuo tarpu
viršum žolynų ir ūkų
daugybė lengvų sielų pina žiedinį vainiką
visiems, kurie ton vieton save-ir-dar-daugiau surinko
---
tyla burgundišku garu alsuoja
ir švelniai tirpsta pėdų basume
Korektūrai nepasidavę naujadarai:
* saulėlydis
** ilgesingai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lauksmė
Sukurta: 2011-08-29 10:54:04
Dėl "saulėlydos", vat kad ir nežinau. Man skamba girdėtai, tarsi ir ne naujai, bet dabartinės lietuvių kalbos žodynas tokio žodžio nerado...
Skilvis - tai truputį grubiau išsireikštas "skilvelis" - viena iš širdies organo sudėtinių dalių.
O dėl braižo, tai kaip seno rūbo - kartais norisi atsikratyti, bet nepavyksta - prilimpa, nors tu ką. Belieka nors retkarčiais atnaujinti :)
Anonimas
Sukurta: 2011-08-27 11:40:12
puikus darbas )
Anonimas
Sukurta: 2011-08-26 21:49:22
Kalba pažįstama. Gebėjimas mintimis nukelti iš duotosios tikrovės stulbinamai akivaizdus, atitolstant mistika, magija, ritualais. Skvarbi mintis susisupusi eilėraščio forma tiems, kurie girdi (o ne klauso !)daugiau nei buvo pasakyta.
P. S.: Šiame jaučiu nedidelius leitmotyvus, kaip atgarsius iš kitų Jūsų kurtų kūrinių, netgi žinau, kur ir kada tai skambėjo, turbūt tai kalba apie tik Jums būdingą kūrybos braižą. Ar jie sąmoningai linkę kartotis?..