Pasauli, ko tada vaitojai,
Kai duonos tekdavo visiems,
Kai po pakrantę basakojai
Lakstydavo vaikai perdien?

Tapai turtingas ir bevalis –
Visus geismus sutalpini!
Ar dangui rodydamas galią
Dabar laimingai gyveni?

Tau auksas jau sumaišė protą –
Ir tikras, ir juoda puta.
Šis laikas nuodėme kuprotas,
Nes budi – pinigų karta!

Dangus palaimino gal kerštą
Žiauria stichijos sumaištim? –
Lyg bedievystė kūnan veržtųs
Skaudžia, pūliuojančia rakštim!

Banga, atūžusi lyg siena
Nuo kelio viską šluodama,
Lyg tvano pirmutinę dieną
Užgriuvo miestą smerkdama.

Pakrantėse sukurtos dambos
Neteisino jų paskirties. –
Verslovės, miesto restoranai
Nutilo ir ilgam nekvies.

Netilptų Kioto protokole, –
Nes prieštarautų daviniai,
Kai Luizianoj, Alabamoj
Įvardyti padariniai.


Už ką tau sujaukė taip būtį
Ta keturbalė „Katrina“,
Ir leido tūkstančiams pražūti
Aštuonių metrų lavina?

Pro šalį lėkusi „Camille“
Tau nepridarė tiek bėdos,
Nuskriejusi per šimtą mylių
Anapus molo atbrailos.

Sakyk, Naujasis Orleane,
Lyg feniksas iš pelenų,
Kada dabar tu vėl pakilsi
Tvirtai stovėt ant pamatų?

Nuo dumblo ir nuo šiukšlių dvoko
Tapai visai jau nerangus,
Nes neturi net tvirto stogo
Nuo tos pasiutusios kaitros.

Jau puikūs džiaziniai koncertai
Netekę visiškos prasmės.
Čia – šventojo Pilypo gatvėj
Ilgai dar bliuzas neskambės.

Prancūzų įmantrus kvartalas
Ir Sodų architektūra,
Įvairiaspalviai karnavalai
Su džiazo sostinės spalva –

Pritraukdavo svečių jie gausiai
Ir pakerėdavo visus. –
Plati kultūrų įvairovė
Svetingai verdavo vartus.

Ši žemė – kaip pilka kempinė –
Nugrimzta mūro pamatai.
Laukai bekraščiai, užpelkėję,
Paviršiun kylantys kapai.

Čia europiečių, negrų ainiai,
Ispanai jau gana seniai
Augino ryžius, cukranendres –
Nuo senų amžių žemdirbiai.

Be duonos ir saugios pastogės –
Lyg be tikėjimo pradų,
Gamta paleido žemėn žmogų
Ir įteikė raštus  – tabu.

O virš galvos – kur saulė rymo,
Kažkam prisireikė maitos.
Slapta užgniaužus įtūžimą
Audra gal pragaištį kartos?

Civilizacija įsukus
Didžiulę grėsmę pamatams.
Raudok, pasauli, net suklupęs! –
Likimą – patikėk dievams!