Lietuvoje vis daugėja našlių, jau tokia mūsų krašto demografinė situacija, kad vis dažniau laidojami vyrai. Vien mūsų name - apie 30 našlių...
Našlių namuos
negęsta žiburiai –
išrauda sentėvių raudom
pavargusius –
Anapilin išėjusius,
kol su lemtim
susigyvena.
Negrįžta į namus
ir šaukiami:
mirtis – tai jų nelaikas
ir erdvėje
vienintelė viltis,
kuri mielai,
naiviai alsuoja
našlių namuos,
kai rauda buvus laimė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-11-11 22:44:56
Ramus liūdesys:))
Anonimas
Sukurta: 2011-08-26 00:09:40
Patiko. prasmingos mintys.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-25 22:45:37
Gyvas ir tikras jausmas. Labai sunku prarasti artimą...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-08-25 19:41:01
Visa tai suprasti gali tas, kas išgyveno tokią lemtį ir gyvenimą myli...
Anonimas
Sukurta: 2011-08-25 17:39:15
iš tikro gilus jausmas ) neturiu ką pridurti
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2011-08-25 14:02:47
Taip. Tik vietoj vilties galetų būti ir kažkas kito. Dabar ta "viltis" pakibusi kaip abstrakcija.